- burtininkė
- bùrtininkas, bùrtininkė dkt. Piktõsios bùrtininkės kerai̇̃.
.
burtininkė
Look at other dictionaries:
РАГАНА — в литовской и латышской мифологии ведьма. Литов. Ragana, ragana, латыш, ragana образовано от глагола со значением «видеть» литов. regeti, латыш. redzet и имеет ту же внутреннюю форму, что и рус. «ведьма» (от рус. «ведать», «видеть»). В народной… … Энциклопедия мифологии
burtininkas — bùrtininkas, bùrtininkė dkt. Piktõsios bùrtininkės kerai̇̃ … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
būriklė — būrìklė sf. (2) būrėja, burtininkė: Toj būrìklė man viską atbūrė – nuog mažutėlio vaiko kap buvau Lp … Dictionary of the Lithuanian Language
dangubliovys — dangubliovỹs, ė̃ smob. (34b) žr. dangabliovys: Ji burtininkė, dangubliovė̃ Pg … Dictionary of the Lithuanian Language
išlakti — išlàkti, ìšlaka, ìšlakė tr. 1. K, Š, Vv išgerti, imant vandenį ar skystą maistą liežuviu (apie gyvulius): Katės ìšlakė visą pieną Drsk. ^ Giriasi kap katė, pieną išlakusi KrvP(Vlkv). Atsidūriau kaip šuva šuliny, nei išlàkt, nei išlipt Šl. 2 … Dictionary of the Lithuanian Language
kunigė — 1 kùnigė sf. (1) 1. moteris dvasininkė; vaidilutė: Buvusios dar ir moteriškosios, kunigėmis vadinamos, kurių darbas buvęs kurstyti šventą ugnį S.Dauk. [Moteris] išrodė lyg kokia senovės kunigė, burtininkė arba vaiduoklė Pt. 2. [K], I.Simon… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuokirta — (neol.) sf. (1) kas nukirsta: Marijona, lyg senojo Alaušo pasakų burtininkė, vis traukė ir traukė, nežinia iš kur, tai lašinių bryzelį, tai sūrio nuokirtą J.Balt … Dictionary of the Lithuanian Language
pakerėtojas — pakerėtojas, a smob. (1) kas pakeri: Jis pravardžiavo ją burtininke, pakerėtoja rš. O jei iš antro karto pradeda žindyti, tai tas vaikas užaugęs esąs didelis pakerėtojas LTR(Vdk). kerėtojas; nukerėtojas; pakerėtojas … Dictionary of the Lithuanian Language
patiesalas — pãtiesalas sm. (34b) 1. kas patiesta ant grindų, takas, kilimas: Susimynė pãtiesalas, prisitrempė kambarys – net baisu pažiūrėti! Dkš. Burtininkė nebegalėjo ar nebedrįso tarti žodžio, atsisveikindama vėl puolė kniūpsčia ant patiesalo, pakloto… … Dictionary of the Lithuanian Language
pavalkoti — paval̃koti 1. refl.žr. 1 pavalkioti 9 (refl.): Senas ko benori: pasival̃kojys, neguli i Dievuo giesmę giedok Jdr. Aštuoniasdešimt penkių metų, o pasival̃ko[ja] Krš. 2. tr., intr. pavedžioti, pabraukyti: [Burtininkė] paval̃koja pirštu – ir sveikas … Dictionary of the Lithuanian Language
